LT/EN/RU
Pagrindinis
 
KODĖL VERTA STOTI Į ŽUVININKŲ SĄJUNGĄ IR ŽUVININKŲ RŪMUS?


Žuvininkų sąjunga yra visuomeninė organizacija, Teisingumo ministerijos įregistruota 1998 m. rugpjūčio 11 d. Taigi ji veikia tik apie tris metus. Sąjungos tikslai yra apibendrinti Lietuvos žuvininkų visuomenės pasiūlymus ją dominančiais klausimais ir siekti jų įdiegimo tvarkant šakos reikalus, taip pat siekti dalyvauti programose, skirtose išsaugoti vertingų rūšių gyvūnus, teikti moralinę ir juridinę paramą savo nariams, reikalauti tinkamo žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir tyrimo. Sąjungos nariais gali būti tik atskiri piliečiai. Tačiau daug žuvininkystės problemų aktualios ne tik piliečiams, bet ir bendruomenėms, draugijoms, asociacijoms ir kitoms organizacijoms. Siekiant suvienyti jų pastangas Žuvininkų sąjungos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos, asociacijos "Lampetra" iniciatyva 2001 metais įkurti Žuvininkų rūmai. Dabar jų apjungtose organizacijose yra virš 60 tūkst. narių.

Žuvininkų sąjunga per praėjusį laikotarpį stengėsi aktyviai įtakoti rūpimų problemų sprendimą. Viena iš jų buvo tinkamai sureguliuoti piliečių nuosavybės teisių į žemę po tvenkiniais atstatymą. Buvo virš 500 savininkų, pretenduojančių atsiimti apie 4 000 ha žemės, pertvarkytos į tvenkinius. Grąžinant žemę pagal anksčiau galiojantį įstatymą, būtų pažeistos turtinės žuvininkystės bendrovių akcininkų teisės ir sutrikdyta normali šių įmonių veikla. Sąjunga kelis kartus kreipėsi į Seimą, prašydama pakeisti įstatymą. Buvo rašomi straipsniai į šalies spaudą. Pagaliau 1999 m. gegužės mėnesį buvo priimtas kompromisinis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Tik spėjus išspręsti tvenkinių žemės problemą, iškilo kita krizinė situacija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. vasario mėn. 24 d. priėmė nutarimą Nr. 205 "Dėl žemės įvertinimo tvarkos". Paaiškėjo, jog taikant šitą nutarimą nuomos mokestis už mėgėjiškai ir verslinei žuvininkystei naudojamus vandens telkinius padidėjo maždaug 60-čia kartų. Suprantama, tai negalėjo patenkinti žvejų. Įvairios organizacijos (tame tarpe ir Žuvininkų sąjunga) kreipėsi į kompetetingas įstaigas prašydamos palikti anksčiau galiojusius nuomos mokesčio dydžius. Ir tai pavyko padaryti. Buvo priimtas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį nuomos mokestis buvo nustatytas tik maždaug 1 Lt/už hektarą. Šis sprendimas kasmet vandens telkinių nuomininkams leido sutaupyti po ............. milijonus litų ir išgelbėti ežerų žuvininkystę nuo neišvengiamo bankroto. Deja, nutarimas galiojo tik 2 metus. Šiemet vėl buvo bandoma padidinti nuomos mokesčius. Skubus Žuvininkų sąjungos inicijuotų veiksmų dėka pavyko nuomos mokesčių padidinimą atidėti dar metais. Norint mokesčių augimo išvengti ateityje, žuvininkai turi būti vieningi ir organizuoti.

Buvo kreiptasi į šalies Vyriausybę ir Seimą dėl individualių įmonių soc. draudimo įmokų. Nuo 2000 metų sausio 1 d., pasikeitus socialinio draudimo įmokų skaičiavimo ir mokėjimo tvarkai, individualių įmonių savininkai turėjo mokėti 25 proc. įmokų, apskaičiuotų nuo deklaruojamos pajamų sumos, bet ne mažiau už vieno mėnesio minimalią algą. Socialinio draudimo įmokos turėjo būti mokomos nepriklausomai, ar yra vykdoma ūkinė-komercinė veikla.

Žuvininkystės sferoje dirbančių personalių įmonių atžvilgiu toks mokestis yra nelogiškas. Jeigu kito profilio individualios įmonės gali laisva valia spręsti, vykdyti ūkinę veiklą ar ne, tai verslinės žūklės organizacijos to daryti negali. Yra patvirtintos žvejybos taisyklės, pagal kurias yra nustatomi draudžiami žvejybos periodai. Jų metu gaudyti žuvį negalima, vadinasi, pajamų negaunama dėl aplinkybių, nepriklausiančių nuo savininko valios.
Atsižvelgdami į tai, prašyta inicijuoti socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios nebeįpareigotų žuvininkystės srities individualių įmonių mokėti mokesčių už tą laikotarpį, kai jos yra priverstos laikinai sustabdyti ūkinę ir komercinę veiklą. Bendromis pastangomis pavyko pasiekti kompromisinį sprendimą.
Vėliau "Valstybės žiniose" buvo paskelbti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. Iš jų paaiškėjo, jog vietoj vieno už žvejybos tvarkos pažeidimus numačiusio atsakomybę 87 straipsnio naujame kodekse už įvairių žuvininkystės teisės aktų nesilaikymą numatoma bausti jau net pagal septynis straipsnius - 87, 871, 872, 873, 874, 875, 876. Žuvininkų sąjungos nariai visada buvo už griežtų sankcijų taikymą brakonieriams, darantiems tikrai didelę žalą žuvų ištekliams. Tačiau nauji straipsniai nukreipti ne prieš brakonieriavimą, o prieš žvejus mėgėjus, žvejus verslininkus, vandens telkinių nuomininkus ir savininkus, žuvų išteklius tiriančius mokslininkus, žuvivaisininkus. Baudos turėjo būti taikomos tiems, kurie tikrai nelengvomis sąlygomis, nepadedami valstybės išsilaiko ir toliau dirba apleistoje šakoje, uždarbiai kurioje prilygsta tik mažausias pajamas gaunantiems žemdirbiams.
Atsižvelgiant į tai prašyta Seimo narių inicijuoti ATPK pakeitimus, vėl paliekant žuvininkystės srityje tik ankstesnės redakcijos 87 straipsnį, numatantį bausti už žvejybos taisyklių pažeidimą (o ne už visokių įsakymų ir instrukcijų nesilaikymą), sumažinant minimalų baudos dydį iki įspėjimo ir panaikinant galimybę administracine tvarka atimti teisę verstis profesine veikla - žvejyba. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės A.Imbrasienės dėka tikrai operatyviai buvo pakeistas ATPK ir nustatytos sveiku protu pagrįstos teisinės normos.
Lietuvos vidaus vandenų žuvininkystės darbuotojai buvo apstulbinti, spaudoję perskaitę, jog žuvininkams nebus mokamos kompensacijos už dyzelinių degalų akcizo mokestį ir ypač tuo, kad tokį sprendimą iniciavo pats Vyriausybės premjeras.
Žuvininkų sąjunga kartu su kitomis institucijomis ėmėsi priemonių, kad už akcizą būtų mokamos ne tik žemdirbiams, bet ir vidaus vandenų žuvininkams, atitinkamai papildant Vyriausybės sprendimą. Du kartus Vyriausybė oficialiai atmetė žuvininkų prašymus. Teko lankytis pas kelius ministrus, buvoti Seimo komitetų kabinetuose, rengti specialias konferencijas, iniciuoti straipsnius spaudoje, kitokiais būdais agituoti, net grasinti streikais. Visgi pavyko Vyriausybę įtikinti ir ji iš trečio karto priėmė sprendimą skirti žuvininkų kompensacijoms 2001 m. 0,6 mln. Lt. Padedant Seimo nariams B.Bradauskui ir V.Einoriui, Seimas 2001 m. sausio 25 d. priėmė Kaimo reikalų komiteto parengtą Akcizų įstatymo papildymą, pagal kurį akcizu nebus apmokestinami dyzeliniai degalai, skirti naudoti tradiciniame žemės ūkyje, o taip pat ir tvenkinių bei kitų vidaus vandenų žuvininkystėje. Šis aktas padės taupyti žuvininkų lėšas, ateityje. Beje, paskaičiuota, jog Žuvininkų sąjungos akcijų dėka kas met sutaupoma ............ mln. žvejų ir meškeriotojų lėšų.
2000 metais sąjungos nariams teko aktyviai dalyvauti Žuvininkystės įstatymo rengime ir priėmime. Bendrų pastangų dėka į daugelį pasiūlymų (kurių dėl gausumo čia netikslinga komentuoti) įstatymų leidėjai atsižvelgė. Bandytos kelti problemos dėl žuvalesių paukščių daromos žalos, dėl lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai, dėl vandens, nuleidžiamo iš žuvininkystės tvenkinių, kokybės reikalavimų, dėl žuvų išteklių atkūrimo teisės aktų, dėl biurokratizmo mažinimo, dėl žūklės lengvatų ir daugybės kitų problemų, kurios dar tebenagrinėjamos įvairiose institucijose ir sprendimai nepriimti.

Reikia pažymėti, jog tuo atveju, kai Žuvininkų sąjunga su kitomis organizacijomis bei žiniasklaida nuodugniai, kryptingai ir atkakliai imasi kokios nors problemos sprendimo, dažniausiai pavyksta pasiekti kompromisinį sprendimą. Šiuo atžvilgiu kalbos apie valdininkų begalinį užsisipyrimą ir negeranoriškumą tikrai yra perdėtos. Tačiau tokį darbo kryptingumą ir metodiškumą natūrialiai riboja visuomeniniu pagrindu dirbančių sąjungos narių realios galimybės. Problemų sprendimo iniciavimą ateityje turės perimti didesnis specialiai įkurtas susivienijimas - Žuvininkų rūmai. Rūmų veikla žymia dalimi priklausys nuo to, kaip į jį bursis su žuvininkyste susijusios organizacijos, kaip jos rems įvairias akcijas.